BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘patarimai’ kategorija

Depozitinė tara

2015-10-29

Kaip visi daro, ir aš perku butelius su kokiu nors turiniu. Ką daryti turinį suvartojus? Su plastikiniais Liuksemburge viskas aišku, t.y. dedama į mėlynus maišus ir kraunami turtai kapitalistams, kurie gamina nemokamus mėlynus maišus tuos buteliams krauti ir „daugkartinius“ maišus prekybcentriams už 0.70 EUR. O ką daryti su stikline tara?

Yra keletas galimybių:

  1. Išmesti į žaliuosius konteinerius. Taip nieko nesusigrąžinsite, bet buteliais neužversite rūsio ir pataupysite nervus sau ir namiškiams;
  2. Pagaminti ką nors gražaus. Na, kiek žvakidžių, taurių, lempų stovų jums reikia, tai jau kitas klausimas. Esu matęs vitražų, sienų iš butelių, grindų iš butelių… viskas įspūdinga, bet ne visuose interjeruose ši galimybė yra įmanoma;
  3. Priduoti, atgauti pinigus ir nusipirkti tikrai tai, ko reikia. Tačiau čia yra kelios galimybės:
  • Galima priduoti pagal svorį, tačiau ne visose šalyse;
  • Priduoti kaip konkrečią tarą. Toliau rašysiu apie tai.

Viena iš depozito sistemų yra ta, kad perkant skystį, šalia nurodoma ir suma, kuri bus PRISKAIČIUOJAMA prie nurodytos kainos. Tai labai paprasta, kadangi šiaip perki tik tai, ką vartoji, o butelius grąžini ir pinigus atgauni. Tačiau tai veikia ne visada. Ant butelių būna atitinkamas žymėjimas ir priklausomai nuo to butelis vėliau keliauja į parduotuvę, kurioje pirkai, arba į žalią konteinerį. O kaip žinoti, jeigu nebeprisimeni? Daug kur nepriima butelių, kuriuos pirkai toje parduotuvėje, nes tinklas nesudaręs sutarties su produkcijos tiekėju dėl taros susigrąžinimo.

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Talpa Grąža Forma, pavadinimas
0,25 L 0,10 € consigne “Vichy” tipo butelis
0,33 L 0,10 € consigne “Steinie” tipo butelis

consigne “Vichy” tipo butelis

0,375 L 0,20 € consigne “Pusbutelis”
0,75 L 0,20 € consigne Butelis
Dėžė
24 buteliukai
arba
12 butelių
2,10 € Tuščia taros dėžė

Kadangi supirkimo automatuose skenuojamas brūkšninis kodas, JIE žino, kuris butelis yra superkamas, o aš, deja, ne. Todėl dabar mano tikslas ir yra rasti tuos kodus.

Kitas svarbus aspektas, kad daugelyje šalių depozito sistema ima mažinti apsukas. Pirmiausia, dėl ekologinių priežasčių. Transportuoti sunkų orą kainuoja brangiau, negu duženas, kurios užima mažai vietos. Be to, butelius reikia plauti, rūšiuoti, parengti fasuotojams ir perdirbėjams, tuo tarpu duženas apdoroti yra paprasčiau.

Ar plautumėte, nuiminėtumėte etiketę, vežtumėte butelį dėl 10 centų? Tikriausiai, kad ne. Todėl visas šis reikalas turi būti gerai suplanuotas. Speciali kelionė buteliams priduoti tikriausiai niekada neatsipirktų, nebent tai darytumėte pakeliui ar suderindami su kelione į parduotuvę.

(b.d.)

Rodyk draugams

Baltijos jūros problemos

2011-04-11

Prisijungiau prie Baltijos jūros problemų sprendimo.

Trumpai, siūlau padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą įrengtais kanalais Baltijos jūros Pietuose arba Šiaurėje.

Plačiau - GoogleDocs.

Danijos-Vokietijos kanalas. Pabraižiau žemėlapį, kuriame matyti, kad yra kelios siauriausios vietos, kurių bendras plotis yra apie 18.5 km. Pagal mano pasiūlymą, galimas 10 km pločio kanalas galėtų perpus padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą ir nukreipti sroves nuo tankiai apgyvendintos Kopenhagos ir aplinkinio regiono. Privalumas prieš alternatyvius kanalus Šiaurėje - mažas atstumas - 75 km x 10 km, neužšąlantis, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui; trūkumas - tektų iškraustyti vietos gyventojus, netoliese yra draustinių. Šiaurės kelio privalumas - maža gyventojų populiacija, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui (~Belomor kanalas 2); trūkumai - užšąlantis, labai ilgas 500-600 km.

Remdamasis tokia „įžvalga“, manyčiau, kad Pietų kanalas būtų racionalus, bet labai brangus variantas ir iš esmės jam reiktų pasiruošti tam atvejui, jeigu nepavyktų visos kitos (surinkimo ir išvežimo iš seklių vandenų) priemonės.

Apie žuvis „Klaipėdos dienoje“: „Danai brėtlingius jau rinko
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, Lietuvos pajūryje toks reiškinys įvyko pirmą kartą, tačiau Danijos pakrantėje ties Bornholmo sala (kur yra žinomas kapinynas) masinis brėtlingių metimas į krantą yra užfiksuotas anksčiau.“

Sutapimas?

Rodyk draugams

Gamintojų triukai

2011-03-31

Nauji gamintojų triukai siekiant išlaikyti atgrasyti klientūrą. Trumpai - kai kuriuose prietaisuose galite rasti, kad nekraunami kitų kompanijų AA arba AAA elementai! Manoma, kad taip siekiama priversti naudoti tik tam tikrų kompanijų elementus, ARBA kad prietaisas taip atpažintų greitai kraunamus arba nekraunamus elementus. Spręsti patiems, bet šios svetainės autorius siūlo tiesiog užtrumpinti specialiuosius kontaktus arba truputį nuskusti elemento sienelę.

http://figuramania.blogspot.com/2011/03/philips-sbc-hc8545-headphones.html

Rodyk draugams

Nuotykiai grįžtant į Lietuvą

2011-03-27

Pralėkiau per Europą namo, ir matyt dėl neišsimiegojimo buvau irzlokas (dabar jau nesu, bet nenorėjau, kad veltui dingtų konstruktyvios piktinimosi metu sugeneruotos mintys). Taigi - pirmi nuotykiai atvažiavus į Lietuvos Respubliką. Pamačius užrašą „Granica Paņstwa”, 1 metras nuo „Lietuvos Respublika” mašina krenta į duobę. Dar už kelių metrų kelio posūkis, nors ženklai apie tai - keliuku į priekį (iš kurio posūkio nebėra). Toliau kelias standartiškas požieminis - truputį duobių, bet šiaip neblogas, nes neseniai statytas. Tačiau privažiavus prie Kauno -keistas 70 km/h apribojimas, kur po 180 greičio per Europą slenki kaip zombis po trijų dienų po žeme. Tada privažiuoji kelią, kur į Kauną reikia važiuoti 6 km aplinkui ir nieko nepasiekti, o kelias į Garliavą - jau ne Kauno kryptis. Suku ilguoju keliu, kaip suktų visi turistai. Išsukimas į Aleksotą tamsus ir siauras. Todėl suku per Nemuną link centro. Deja, ten išsukimas dar siauresnis, kelio ženklo, kad reikia sumažinti greitį iki kokių 20 km/h nėra, o apie stulpelius su atšvaitais reikia tik pasvajoti. Įvažiavus į miestą - Raudondvario plentas duobėtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ir vėžliško greičio dėka (ir kad buvo naktis) nekliudžiau jokių naktinių taksi. Vienas labai įtariai važiavo paskui ir matyt stebėjo, ar nesu girtas :) Toliau turistas pamato tai, kad naujai sutvarkytu brolių Vileišių tiltu važiuojant link senamiesčio - kairėje gražiai atsispindintys Jonavos gatvės žibintai, dešinėje - bažnyčios ir Rotušė, o Kauno pilis neapšviesta arba apšviesta taip, (ir tikriausiai tam) kad nesimatytų jos smailo stogo ir istoriškai sufalsifikuotų plytų. Na, bet ir apie kažką gero.. Tai besipiktinant, (beveik) viską atpirko tai, kad 1 val. nakties buvo tvarkoma Šv.Gertrūdos gatvė. Gausybė žmonių plušo naktį, kad jau ryte mašinos galėtų važiuoti lygiu keliu, o turistai negūžčiotų pečiais. Ačiū darbininkams! Dabar konkretūs pasiūlymai: 1. Sutvarkyti tiesioginį įvažiavimą nuo Lenkijos sienos iki jau esamo naujojo kelio. Kad ir kaip banalu, tai mūsų vizitinė kortelė. 2. Greitį riboti tik ten, kur tai būtina! 3. Nukreipti eismą į Kauną per Garliavą arba bent per naują Marvelės kelią (gal jau yra kelias ir priešinga kryptimi?) 4. Naktinis Kaunas gali būti net gražesnis už dieninį - reiktų pasirūpinti miesto naktine panorama! Ačiū už dėmesį!

Rodyk draugams