BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Lietuva’ kategorija

Iš diskusijos FB apie Astravo AE ir konservatorius

2016-07-12

Konservatoriai pasidalijo savo nuogirdomis renkant parašus riboti energijos pirkimą iš Astravo AE. Kaip paminėjo komentatorė Giedrė, dažniausias komentaras buvo „nieko tai vis tiek nepakeis! Visi pasirašydami tarsi jautė pareigą tai pasakyti :) O aš vis pagalvodavau: o jei pavyks, ką tada žmonės sakys“. Taip jau yra, kad mes esame atsargūs ir nepatiklūs, pirma užplumpiname, paskui apverčiame ir pasižiūrime, ar pavojus didelis buvo, ar ne.

Tas dažniausias komentaras ir gali būti teisingiausias. Nebent įvyks kaip Brexito atveju. Batka mūsų parašų neišsigąs ir ateinančius 30-40 metų virš Vilniaus drieksis garų juosta (bet jos juk nereikią bijoti, patys konservatoriai taip prieš VAE referendŪmą sakė). O keitiklio mes patys nepasistatysime. 25 metų reikėjo, kad pasistatytume, k̶a̶d̶ g̶a̶l̶ė̶t̶u̶m̶e̶ e̶k̶s̶p̶o̶r̶t̶u̶o̶t̶i̶ s̶a̶v̶o̶ I̶g̶n̶a̶l̶i̶n̶o̶s̶ e̶l̶e̶k̶t̶r̶ą̶, tai dabar tiek pat reikės, idant atitaisytume sinusoidę… Taip, per 25 metus padaryta daug, bet daugiausiai į energijos paskirstymą, o ne jos gamybą. Kai 1990-aisiais kirto blokada, paskui viena, kita krizė pas mus ir pas kaimynus, jau galvojau, štai Landsbergis pasinaudos proga, bus politinė valia vietinėms jėgainėms, biokurui, saulės energetikai, alternatyva iškorijusioms šiluminėms trasoms ir kiauriems daugiabučiams. Deja, prireikė dar 20 metų. Per tą laiką nebetekom atominės (jei jau kam ji tokia svarbi) ir neišplėtojom lygiavertės alternatyvos.
Tai, ką daro Gudija, darytų bet kokia kita šalis, besirūpinanti savo interesais. Štai mums tokiu atveju, reikėtų statyti elektrinę prie Šventosios - jūra šalia, vyraujančios vėjo kryptys viską neštų link Švedijos, o tai dar pora šimtų (?) kilometrų dyka jūra, o ne apgyvendinta vietove. Štai ir Prancūzija įkalė užkratą į heksagono kampą, tolėliau nuo civilizacijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo pasienyje Katenome. Ne tik dėl galimos avarijos, kad kuo mažiau pakenktų savajai populiacijai, bet ir dėl šalimai esančių savų ir užsienio miestų Tryro, Liuksemburgo, Metzo, Tionvilio ir didelio buvusio pramoninio metalistų miesto Ešo.
Todėl mūsų interesas būtų rūpintis, kad tos statybos vyktų tvarkingai, nepažeidžiant saugumo reikalavimų, teikiant jiems visą mūsų turimą patirtį ir pagalbą. Nes kas iš to mūsų onoro, kai mes nepirksim, o vis tiek driokstelės?? Nepirksim mes, atsiras, kas pirks. Nemanau, kad Latvijai ir Estijai būtų baisus skirtumas iš kur pirkti. Nebent savo tiesa įtikintume ir juos.

Rodyk draugams

Baltijos jūros problemos

2011-04-11

Prisijungiau prie Baltijos jūros problemų sprendimo.

Trumpai, siūlau padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą įrengtais kanalais Baltijos jūros Pietuose arba Šiaurėje.

Plačiau - GoogleDocs.

Danijos-Vokietijos kanalas. Pabraižiau žemėlapį, kuriame matyti, kad yra kelios siauriausios vietos, kurių bendras plotis yra apie 18.5 km. Pagal mano pasiūlymą, galimas 10 km pločio kanalas galėtų perpus padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą ir nukreipti sroves nuo tankiai apgyvendintos Kopenhagos ir aplinkinio regiono. Privalumas prieš alternatyvius kanalus Šiaurėje - mažas atstumas - 75 km x 10 km, neužšąlantis, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui; trūkumas - tektų iškraustyti vietos gyventojus, netoliese yra draustinių. Šiaurės kelio privalumas - maža gyventojų populiacija, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui (~Belomor kanalas 2); trūkumai - užšąlantis, labai ilgas 500-600 km.

Remdamasis tokia „įžvalga“, manyčiau, kad Pietų kanalas būtų racionalus, bet labai brangus variantas ir iš esmės jam reiktų pasiruošti tam atvejui, jeigu nepavyktų visos kitos (surinkimo ir išvežimo iš seklių vandenų) priemonės.

Apie žuvis „Klaipėdos dienoje“: „Danai brėtlingius jau rinko
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, Lietuvos pajūryje toks reiškinys įvyko pirmą kartą, tačiau Danijos pakrantėje ties Bornholmo sala (kur yra žinomas kapinynas) masinis brėtlingių metimas į krantą yra užfiksuotas anksčiau.“

Sutapimas?

Rodyk draugams

Nuotykiai grįžtant į Lietuvą

2011-03-27

Pralėkiau per Europą namo, ir matyt dėl neišsimiegojimo buvau irzlokas (dabar jau nesu, bet nenorėjau, kad veltui dingtų konstruktyvios piktinimosi metu sugeneruotos mintys). Taigi - pirmi nuotykiai atvažiavus į Lietuvos Respubliką. Pamačius užrašą „Granica Paņstwa”, 1 metras nuo „Lietuvos Respublika” mašina krenta į duobę. Dar už kelių metrų kelio posūkis, nors ženklai apie tai - keliuku į priekį (iš kurio posūkio nebėra). Toliau kelias standartiškas požieminis - truputį duobių, bet šiaip neblogas, nes neseniai statytas. Tačiau privažiavus prie Kauno -keistas 70 km/h apribojimas, kur po 180 greičio per Europą slenki kaip zombis po trijų dienų po žeme. Tada privažiuoji kelią, kur į Kauną reikia važiuoti 6 km aplinkui ir nieko nepasiekti, o kelias į Garliavą - jau ne Kauno kryptis. Suku ilguoju keliu, kaip suktų visi turistai. Išsukimas į Aleksotą tamsus ir siauras. Todėl suku per Nemuną link centro. Deja, ten išsukimas dar siauresnis, kelio ženklo, kad reikia sumažinti greitį iki kokių 20 km/h nėra, o apie stulpelius su atšvaitais reikia tik pasvajoti. Įvažiavus į miestą - Raudondvario plentas duobėtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ir vėžliško greičio dėka (ir kad buvo naktis) nekliudžiau jokių naktinių taksi. Vienas labai įtariai važiavo paskui ir matyt stebėjo, ar nesu girtas :) Toliau turistas pamato tai, kad naujai sutvarkytu brolių Vileišių tiltu važiuojant link senamiesčio - kairėje gražiai atsispindintys Jonavos gatvės žibintai, dešinėje - bažnyčios ir Rotušė, o Kauno pilis neapšviesta arba apšviesta taip, (ir tikriausiai tam) kad nesimatytų jos smailo stogo ir istoriškai sufalsifikuotų plytų. Na, bet ir apie kažką gero.. Tai besipiktinant, (beveik) viską atpirko tai, kad 1 val. nakties buvo tvarkoma Šv.Gertrūdos gatvė. Gausybė žmonių plušo naktį, kad jau ryte mašinos galėtų važiuoti lygiu keliu, o turistai negūžčiotų pečiais. Ačiū darbininkams! Dabar konkretūs pasiūlymai: 1. Sutvarkyti tiesioginį įvažiavimą nuo Lenkijos sienos iki jau esamo naujojo kelio. Kad ir kaip banalu, tai mūsų vizitinė kortelė. 2. Greitį riboti tik ten, kur tai būtina! 3. Nukreipti eismą į Kauną per Garliavą arba bent per naują Marvelės kelią (gal jau yra kelias ir priešinga kryptimi?) 4. Naktinis Kaunas gali būti net gražesnis už dieninį - reiktų pasirūpinti miesto naktine panorama! Ačiū už dėmesį!

Rodyk draugams