BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘bambesiai’

Kasdienė pagaliukų (iš)gyvenimo pamoka.

2017-03-27

Dalykas toks, kad laikome vabaliukus, kurie guli ramūs lyg lentos, iki nakties, kai visai pašėlsta - duodasi po narvelį, graužia lapus, kiaušinius deda, kurie tik barkši į narvelio grindis… Žodžiu, nelabai reiklūs gyvūnėliai. Tačiau kai kurie jų įsigudrina išlįsti pro groteles į laisvę ir tada mano rytinis ritualas būna tuos disidentus sugaudyti ir patupdyti už grotų, kad jų nepervažiuotų gyvenimo.. siurblys..
Tada aš ėmiau stebėti, o kodėl jie vis bėga iš ten, kur sotu ir sava kompanija?! Mano nevabališka nuomone, jie pagalvoja, kad jeigu lauke lyja (tai jų viešpats - AŠ PAC - purškiu dangaus drėgmę), tai jau galima išlįsti ir pasimėgauti šviežiais želmenėliais. Svarbiausia - bėga patys mažiausi, kvailiukai, kurie nė nežino, kad už kontroliuojamo auksinio narvelio jų laukia dykuma - jokios irigacijos, neėdami kaktusai ir jeigu per tris dienas jų nerasiu, tai iš jų liks tik suvenyrinis skeletas sintetinės dervos inkliuzui.
Žinau, kad taip negerai, bet… žiūriu į visus tuos protestus ir nevalingai prisimenu vabaliukus, besiveržiančius iš kontroliuojamos aplinkos, normuojamo davinio, užtat savos disidentiškos chebros. Juk jie nežino, kad stepas po stepo jie nepragrauš auksinio (ar kitokio, teisybės dėlei) narvelio, išorėje jų tyko kova už būvį ne tik tarp savų dėl gardesnio lapelio, bet ir su išorėje tykančiais paukščiukais, voriukais ir kitais trypiančiais, kandančiais ir gnybiančiais gyviais, be to, jokių prošvaisčių prasimaitinti, nebent būtų sumetę planą persimesti ant kitokio maisto, kaip kokios žirafos beigi kupranugariai, arba susiplanavę trumpiausią ir drėgniausią maršrutą iki išorės augalų, kurie, nors ir gardūs, bet auga už stiklo, gyvalazdėms kol kas dar nepritaikytame klimate.
Todėl kritiškai žiūriu į naivias gyvalazdes ir atlaidžiai, į laisvės trokštančiuosius. Kaip ir kai kurie mūsų akademikai nenorėję „nuogi į dilgėles”. Pirmasis laisvės metas (dešimtmetis?) parodė, ką reiškia atsidurti ne tai kad už auksinio, bet už narvo ribų. Nežinia, populiacijos sumažėjimas, pirmi pabėga sprauniausi ir jauniausi, kurie kiaušinius peri jau nebe savo narvelyje (tikriausiai tame auksiniame). Ir nors jie ėda svetimo narvelio pašarą, nors jo vis daugiau lieka likusiesiems, ta populiacija greitai sensta ir mažta, ir jeigu ne AŠ PAC, kuris pamaitina, pagirdo, išrankioja kiaušinukus, bet iškuopia mėšlą, ir prievarta grąžina juos į jų narvelį, NES DIDELIS ŽINO GERIAU, kažin, ar jie ilgai betemptų.

Save

Save

Rodyk draugams

Nuotykiai grįžtant į Lietuvą

2011-03-27

Pralėkiau per Europą namo, ir matyt dėl neišsimiegojimo buvau irzlokas (dabar jau nesu, bet nenorėjau, kad veltui dingtų konstruktyvios piktinimosi metu sugeneruotos mintys). Taigi - pirmi nuotykiai atvažiavus į Lietuvos Respubliką. Pamačius užrašą „Granica Paņstwa”, 1 metras nuo „Lietuvos Respublika” mašina krenta į duobę. Dar už kelių metrų kelio posūkis, nors ženklai apie tai - keliuku į priekį (iš kurio posūkio nebėra). Toliau kelias standartiškas požieminis - truputį duobių, bet šiaip neblogas, nes neseniai statytas. Tačiau privažiavus prie Kauno -keistas 70 km/h apribojimas, kur po 180 greičio per Europą slenki kaip zombis po trijų dienų po žeme. Tada privažiuoji kelią, kur į Kauną reikia važiuoti 6 km aplinkui ir nieko nepasiekti, o kelias į Garliavą - jau ne Kauno kryptis. Suku ilguoju keliu, kaip suktų visi turistai. Išsukimas į Aleksotą tamsus ir siauras. Todėl suku per Nemuną link centro. Deja, ten išsukimas dar siauresnis, kelio ženklo, kad reikia sumažinti greitį iki kokių 20 km/h nėra, o apie stulpelius su atšvaitais reikia tik pasvajoti. Įvažiavus į miestą - Raudondvario plentas duobėtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ir vėžliško greičio dėka (ir kad buvo naktis) nekliudžiau jokių naktinių taksi. Vienas labai įtariai važiavo paskui ir matyt stebėjo, ar nesu girtas :) Toliau turistas pamato tai, kad naujai sutvarkytu brolių Vileišių tiltu važiuojant link senamiesčio - kairėje gražiai atsispindintys Jonavos gatvės žibintai, dešinėje - bažnyčios ir Rotušė, o Kauno pilis neapšviesta arba apšviesta taip, (ir tikriausiai tam) kad nesimatytų jos smailo stogo ir istoriškai sufalsifikuotų plytų. Na, bet ir apie kažką gero.. Tai besipiktinant, (beveik) viską atpirko tai, kad 1 val. nakties buvo tvarkoma Šv.Gertrūdos gatvė. Gausybė žmonių plušo naktį, kad jau ryte mašinos galėtų važiuoti lygiu keliu, o turistai negūžčiotų pečiais. Ačiū darbininkams! Dabar konkretūs pasiūlymai: 1. Sutvarkyti tiesioginį įvažiavimą nuo Lenkijos sienos iki jau esamo naujojo kelio. Kad ir kaip banalu, tai mūsų vizitinė kortelė. 2. Greitį riboti tik ten, kur tai būtina! 3. Nukreipti eismą į Kauną per Garliavą arba bent per naują Marvelės kelią (gal jau yra kelias ir priešinga kryptimi?) 4. Naktinis Kaunas gali būti net gražesnis už dieninį - reiktų pasirūpinti miesto naktine panorama! Ačiū už dėmesį!

Rodyk draugams