BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Spalis, 2015

Depozitinė tara

2015-10-29

Kaip visi daro, ir aš perku butelius su kokiu nors turiniu. Ką daryti turinį suvartojus? Su plastikiniais Liuksemburge viskas aišku, t.y. dedama į mėlynus maišus ir kraunami turtai kapitalistams, kurie gamina nemokamus mėlynus maišus tuos buteliams krauti ir „daugkartinius“ maišus prekybcentriams už 0.70 EUR. O ką daryti su stikline tara?

Yra keletas galimybių:

  1. Išmesti į žaliuosius konteinerius. Taip nieko nesusigrąžinsite, bet buteliais neužversite rūsio ir pataupysite nervus sau ir namiškiams;
  2. Pagaminti ką nors gražaus. Na, kiek žvakidžių, taurių, lempų stovų jums reikia, tai jau kitas klausimas. Esu matęs vitražų, sienų iš butelių, grindų iš butelių… viskas įspūdinga, bet ne visuose interjeruose ši galimybė yra įmanoma;
  3. Priduoti, atgauti pinigus ir nusipirkti tikrai tai, ko reikia. Tačiau čia yra kelios galimybės:
  • Galima priduoti pagal svorį, tačiau ne visose šalyse;
  • Priduoti kaip konkrečią tarą. Toliau rašysiu apie tai.

Viena iš depozito sistemų yra ta, kad perkant skystį, šalia nurodoma ir suma, kuri bus PRISKAIČIUOJAMA prie nurodytos kainos. Tai labai paprasta, kadangi šiaip perki tik tai, ką vartoji, o butelius grąžini ir pinigus atgauni. Tačiau tai veikia ne visada. Ant butelių būna atitinkamas žymėjimas ir priklausomai nuo to butelis vėliau keliauja į parduotuvę, kurioje pirkai, arba į žalią konteinerį. O kaip žinoti, jeigu nebeprisimeni? Daug kur nepriima butelių, kuriuos pirkai toje parduotuvėje, nes tinklas nesudaręs sutarties su produkcijos tiekėju dėl taros susigrąžinimo.

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Talpa Grąža Forma, pavadinimas
0,25 L 0,10 € consigne “Vichy” tipo butelis
0,33 L 0,10 € consigne “Steinie” tipo butelis

consigne “Vichy” tipo butelis

0,375 L 0,20 € consigne “Pusbutelis”
0,75 L 0,20 € consigne Butelis
Dėžė
24 buteliukai
arba
12 butelių
2,10 € Tuščia taros dėžė

Kadangi supirkimo automatuose skenuojamas brūkšninis kodas, JIE žino, kuris butelis yra superkamas, o aš, deja, ne. Todėl dabar mano tikslas ir yra rasti tuos kodus.

Kitas svarbus aspektas, kad daugelyje šalių depozito sistema ima mažinti apsukas. Pirmiausia, dėl ekologinių priežasčių. Transportuoti sunkų orą kainuoja brangiau, negu duženas, kurios užima mažai vietos. Be to, butelius reikia plauti, rūšiuoti, parengti fasuotojams ir perdirbėjams, tuo tarpu duženas apdoroti yra paprasčiau.

Ar plautumėte, nuiminėtumėte etiketę, vežtumėte butelį dėl 10 centų? Tikriausiai, kad ne. Todėl visas šis reikalas turi būti gerai suplanuotas. Speciali kelionė buteliams priduoti tikriausiai niekada neatsipirktų, nebent tai darytumėte pakeliui ar suderindami su kelione į parduotuvę.

(b.d.)

Rodyk draugams

Apie nedraugišką propagandą

2015-10-29

Va čia dar apie TAI. Kažkodėl mintis apie vertybių krizę nepaleidžia manęs. Straipsnyje teigiama esą tai yra pripiršta propaganda, tačiau matyti tai, kas yra negerai tavo aplinkoje, šalyje, kontinente nebūtinai (ir dažniausiai nėra) priešiška propaganda, o tiesiog sveikas protas. Ir apie „trečią kelią” neišmąstyta iki galo. Nepriklausomybė būtent tai ir reiškia - nei Rytams, nei Vakarams. Kiek suprantu, būtent priklausymas kažkuriam blokui, savanoriškai ar ne, yra priklausomybė. Sakyti, kad tai yra nuvertinimas - neteisinga, nes būtent atvirkščiai, sakyti, kad Lietuva neišgyventų neutrali yra jos nuvertinimas. Didelė referendumo kartelė yra tautos nuvertinimas ir panašūs klausimai. Galbūt tai ir yra tiesa. Štai ir mano bičiuliai džiūgauja, ypač dėl referendumo, kad neišsilavinusiems ir įtakojamiems piliečiams kartelę reikėtų išvis užkelti, bet ar tai ir nėra demokratijos nuvertinimas. Taigi, ne viskas yra bipoliaru. Man vienodai, iš kur ateina gerieji pavyzdžiai, jeigu jie veikia ir žmonės yra sotūs ir laimingi. Moralumas šiuo atveju skirtingose pusėse tik daugiau ar mažiau pridengiamas, o iš esmės viskas yra tik pinigai. Taip žmonija gyvena jau kokius 6000 metų - ne moralės, o interesų ir pinigų vedama.

Rodyk draugams

Leftistai, komuniagos, antifa, liberastai, konservai, kapitalistai ir kiti

2015-10-27

Bičiulis atsiuntė neblogą straipsnelį. Sukėlė minčių, kuriomis čia pasidalinsiu. Galvoju, kodėl taip yra, kad tarkim, JAV veiksmai yra kritikuojami, o pvz. Rusijos – nutylimi.
Tikriausiai todėl, kad spauda išryškina vieną ar kitą aspektą ar įvykį, ir natūralu, kad skaitytojai atitinkamai reaguoja. Tarkim, apie specialius Rusijos būtent ligoninių bombardavimus, tiesą sakant, nesu girdėjęs. Pačiu karu ne tiek domiuosi, matyt, tai ir reaguoju į tai, į ką dauguma reaguoja. Ir spėju, kad dauguma taip. Be to, prisipažinsiu, kad tokių žinių tikslu permetu akimis lietuviškus portalus, o pakomentuoju tai, kas „kyla” FB.
Kita problema, kad visi mes esame vieni leftistai, komuniagos, liberastai, konservai, kapitalistai (kol kas vienintelis normalus pavadinimas), o dar ir patvoriniai ir violetiniai. Ir aišku, kad visi kiti yra blogiečiai, ir kas be ko, negali būti jokių tarpinių variantų, ir jau neduokdie, kai požiūris pasikeičia priklausomai nuo situacijos ar atėjusios naujos informacijos. Na tai taip ir gyvenam.
Trečia problema, tikriausiai universali, kad iš gerų žmonių/organizacijų/aparatų tikimės, kad jie veiktų gerai. Tada nebūna apie ką kalbėti. Žinoma, tai klaidinga nepagirti žmogaus už tai, ką jis daro gerai, nors taip ir turi būti. Reikėtų įteikti prizą ir kokiam darbininkui, kad jis darbą dirba teisingai, bei organizacijai, kad tinkamai funkcionuoja. Tačiau kas būna - straipsniai apie avarijas, gedimus, žudynes, korupciją. Niekas neparašo apie ramią, teisingą konkrečios valdininkės darbo dieną, o kabinėjasi tik prie to, ko ji nepadarė.
Bijau, kad lygiai tas pats galioja ir atvirkščiai, su blogąja patirtimi. Visi žino, kas mūsų priešas, ir jis elgiasi gerai, kaip priešas gali elgtis. Jis atlieka savo priešišką funkciją gerai, todėl ir rašyti nėra apie ką. Ir manau, kad tai nėra papirkinėjimo, smegenų plovimo dalykas, o kažkas iš neurologijos srities - simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema (kiek ką nors iš to suprantu). Kai dirgiklis yra per ilgas, pojūtis atbukinamas, kad nepakenktų sveikam organizmui. Tai galioja ir informacijai.

Rodyk draugams

Krentančių lapų ramus šnaresys

2015-10-14

Ruduo Liuksemburge

Ruduo Liuksemburge

Vakar palydėjau rudenį. Ruduo Liuksemburge, tikriausiai kaip ir Lietuvoje, nėra džiugus ir saulėtas. Bobų vasara, deja, palydėta, ir saulėtus savaitgalius pakeitė pilka dargana. Tačiau žvelgdamas į šį kaštoną, po vieną tyliai šnarant atsisveikinantį su susiraukšlėjusiais parudavusiais lapais, aš neliūdžiu. Nes žinau, kad šis ruduo bus kitoks.

Rodyk draugams

CINEAST festivalis

2015-10-13

Liuksemburge pristatomi lietuviški filmai

Jau aštuntąjį kartą vykstančiame Centrinės ir Rytų Europos kino festivalyje „Cineast” pristatomos lietuvių režisierių juostos.

Šiais metais Lietuvai atstovauja Alantės Kalvaitės „Sangailė” - poetiška ir besiveržiančiu seksualumu alsuojanti istorija apie bręstančios merginos išgyvenimus, baimes, svajones ir jausmus. Švelnus ir lyriškas filmas, šiais metais atidaręs ir Sundance kino festivalį, nepaliko abejingos ir Liuksemburgo publikos. Po filmo peržiūros, dalyvavusiai gausiai lietuvių ir tarptautinei kino gerbėjų auditorijai specialiai atvykusi aktorė Julija Steponaitytė pasidalino mintimis ir prisiminimais apie filmo kūrimą, naujausiomis idėjomis ir kūrybiniais planais.
Filmo pristatymą CINEAST festivalyje parėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos pristatymą pratęs Šarūno Barto drama „Ramybė mūsų sapnuose”. Šis filmas, taip pat jau apkeliavęs daug festivalių, tačiau Lietuvoje pradėtas rodyti vos praėjusią savaitę, pasakoja apie bendražmogiškus dalykus, aistras, jausmus, atskleidžia giliai užslėptus troškimus bei viltis.
Festivalyje taip pat bus parodyta Jurgio Matulevičiaus juosta „Tardytojas” apie sovietinį tardytoją, besirengiantį susitikti su talentingu rašytoju ir imantį su juo susitapatinti. Sovietines realijas ir vidinius režimo tarnų prieštaravimus atskleidžianti juosta.

Rodyk draugams