BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Santykių evoliucijos stadijos

2017-04-02 parašė riccka

…susidomėjimas, įsigilinimas, aistra, pasiekimas, rutina, pareiga, nuoboda, nesvarba, tuštuma…

Rodyk draugams

Kasdienė pagaliukų (iš)gyvenimo pamoka.

2017-03-27 parašė riccka

Dalykas toks, kad laikome vabaliukus, kurie guli ramūs lyg lentos, iki nakties, kai visai pašėlsta - duodasi po narvelį, graužia lapus, kiaušinius deda, kurie tik barkši į narvelio grindis… Žodžiu, nelabai reiklūs gyvūnėliai. Tačiau kai kurie jų įsigudrina išlįsti pro groteles į laisvę ir tada mano rytinis ritualas būna tuos disidentus sugaudyti ir patupdyti už grotų, kad jų nepervažiuotų gyvenimo.. siurblys..
Tada aš ėmiau stebėti, o kodėl jie vis bėga iš ten, kur sotu ir sava kompanija?! Mano nevabališka nuomone, jie pagalvoja, kad jeigu lauke lyja (tai jų viešpats - AŠ PAC - purškiu dangaus drėgmę), tai jau galima išlįsti ir pasimėgauti šviežiais želmenėliais. Svarbiausia - bėga patys mažiausi, kvailiukai, kurie nė nežino, kad už kontroliuojamo auksinio narvelio jų laukia dykuma - jokios irigacijos, neėdami kaktusai ir jeigu per tris dienas jų nerasiu, tai iš jų liks tik suvenyrinis skeletas sintetinės dervos inkliuzui.
Žinau, kad taip negerai, bet… žiūriu į visus tuos protestus ir nevalingai prisimenu vabaliukus, besiveržiančius iš kontroliuojamos aplinkos, normuojamo davinio, užtat savos disidentiškos chebros. Juk jie nežino, kad stepas po stepo jie nepragrauš auksinio (ar kitokio, teisybės dėlei) narvelio, išorėje jų tyko kova už būvį ne tik tarp savų dėl gardesnio lapelio, bet ir su išorėje tykančiais paukščiukais, voriukais ir kitais trypiančiais, kandančiais ir gnybiančiais gyviais, be to, jokių prošvaisčių prasimaitinti, nebent būtų sumetę planą persimesti ant kitokio maisto, kaip kokios žirafos beigi kupranugariai, arba susiplanavę trumpiausią ir drėgniausią maršrutą iki išorės augalų, kurie, nors ir gardūs, bet auga už stiklo, gyvalazdėms kol kas dar nepritaikytame klimate.
Todėl kritiškai žiūriu į naivias gyvalazdes ir atlaidžiai, į laisvės trokštančiuosius. Kaip ir kai kurie mūsų akademikai nenorėję „nuogi į dilgėles”. Pirmasis laisvės metas (dešimtmetis?) parodė, ką reiškia atsidurti ne tai kad už auksinio, bet už narvo ribų. Nežinia, populiacijos sumažėjimas, pirmi pabėga sprauniausi ir jauniausi, kurie kiaušinius peri jau nebe savo narvelyje (tikriausiai tame auksiniame). Ir nors jie ėda svetimo narvelio pašarą, nors jo vis daugiau lieka likusiesiems, ta populiacija greitai sensta ir mažta, ir jeigu ne AŠ PAC, kuris pamaitina, pagirdo, išrankioja kiaušinukus, bet iškuopia mėšlą, ir prievarta grąžina juos į jų narvelį, NES DIDELIS ŽINO GERIAU, kažin, ar jie ilgai betemptų.

Save

Save

Rodyk draugams

In vino veritas

2017-02-20 parašė riccka

Nežinia kodėl, gal kad daugiau neįveikiau, mano Biblija (išplėstinė versija, AKA Senasis Testamentas, nors žinoma, kad galioja tik paskutinė, ne suvestinė - literatūrinė Testamento versija) atskirta ties Pradžios 3, 6. Ir kažkaip simboliška, nes būtų susiklostę viskas kiek kitaip, jeigu tas Adomas būtų kiek.. na.. apsukresnis bent jau… Tarkim, Ieva duotų „vaisių”, anot vertėjo prelato A.Rubšio, o Adomas, užuot kaip koks veršis, ėmęs ir iš rankų rupšnojęs, atseit, romantikas kažkoks, imtų ir vyriškai, be femdominės emancipacijos, pasakytų: O tai tu dabar va taip va liepsi ir aš taip be nieko imsiu, ir tų vaisų, kuriems nesu spėjęs net pavadinimo homosapientiško sugalvoti, valgysiu? Tu ką čia tokio įsivaizduoji? Kuo tu save laikai, šonkaulio klone? Ir jaučiat, iki Pradžios 4 net neprieitume. Net iki Pr. 3,8 vargu. Tikriausiai Pr. 3, 7 būtų kažkoks palinkėjimas eiti iki žinomos teritorijos ribų, o gal net dar tolėliau. Ir viskas. Jokių brolžudysčių, jokių susitikimų su australopitekais, kai Kainas bus išvarytas į Žemę, kur apsigyvens klajoklių krašte (Pr. 4, 16), kur kiekvienas sutiktas (huh?) galėtų jį užmušti (Pr 4, 14). Ir šit iš tos Viešpaties nepalaimintos sueities su australopiteke žmona (#Lucy) gimė Henocha (berniukas toks) ir logiškai, visi kiti iš jų kilę žmonės, iš kurių irgi neteko nieko gero tikėtis, matyt, todėl prireikė eksperimentą skubiai nutraukti, išgelbstint keletą paklusniausių pimpačkiukų iš homosapiensų - Nojų su patele ir palikuonimis (Semu, Chamu [jo, tas pats] ir Jafetu su žmonomis bei visą niekuo dėtą kūrinijos zoologijos sodą. Tai tik todėl, kad dievulis biškutį apsiskaičiavo, suteikdamas mirtingiesiems titanų ir ciklopų išgyvenimo trukmę. Tai - praktiškas Sodros deficito laikais, bet turim problemų su mokslininkais, kurie neišgyvena iki kontrolinės grupės gyvenimo trukmės ir nebegali tinkamai pratęsti selekcijos. Taigi dabar kiek trumpiau gyvenam, ir tai problemų nemažta.
Tačiau čia galime pasimokyti, kad net globalinės krizės atveju, užtenka pasirengti 150 dienų (5 mėn.) apgulčiai (Pr. 7, 24). Bet apie ką aš čia? Dažniausiai tokiais atvejais pakanka miniveno ar kokio kito vienatūrio, kur pakanka susikrauti savo pasogą. Svarbiausia tinkamu auklėjimu neišauginti kokio Chamo, kuris, nors Dievas ir pamokė Nojų vyną auginti, bet neužteko gailestingumo pamokyti saiko, Nojų , savo sausą alkoholiką (nes tik naujo derliaus degustavimo metu) išjuokė už jo pratrintą apdarą marškonį ir apnuogintą lytį. Žinau, ko turėčiau nesutikti, bet geriau tiek negersiu, nes ką žinai, dabar bibliniais metodais auklėti nebegalima, kaip antai, Pr 22, 2, nes LR BK nusako kitaip.
Tiesa, viso šio pasakojimo galėtų ir nebūti, nes Pr 2, 24 yra būtent taip, kaip parašyta, o ne atvirkščiai, ir jokios pavilionienės su bibliniais personažais iš maurų šalies negalėtų įrodyti kitaip, nebent, kaip tūlas poetas iš L.A. 79 sakė, už butelį galįs parašyti bet ką, taip ir aš už butelį merlot’o ar šardonė’to (čia toks ne visai vaisiukas), parašyčiau bet ką, ir ne tik ant servetėlės, kaip koks Širvys, mat laptopų tais tamsiais okupacijos laikais nė nebuvo, o blaivininkai buvo itin keista socialinė strata, kuriems viskas tiko ir dėl nieko nereikėjo nei nusigerti, nei būti priverstinai prijungtiems prie nootropilo (loser style) ar prosac (mainstream) lašelinės, ir vienintelė psichologinė pagalba buvo ne barbitūratai, nuo kurių sąžinė leisdavo užmigti iškrypusiai ir gyvenimo peripetijų sužalotai sielai, o pamakalavimas virbalu, pro šnervę ar net pro praskleistą akies voką pradurtu iki pat priešakinių smegenų žievės.
Jeigu disleksija jus įveikė, tai štai komiksas. Žinau, kad kai kurie dabartiniai Chamai ivrito ar jidiš nesupranta, tai kana, katakana ar hiragana jiems - pats tas.

Save

Save

Save

Rodyk draugams

Taupiųjų lempučių paslaptys

2017-01-18 parašė riccka

Jeigu kada nors domėjotės energijos taupymu, o gal tiesiog nespėjote prisipirkti netaupių, bet akių nevarvinančių kaitrinių lempučių, tikriausiai esate įsigiję ir taupiųjų (dienos šviesos) lempučių. Ir jeigu jums kilo klausimų, kas jų viduje, tai štai, tuoj parodysiu.

Taupiosios lemputės
Taupiosios lemputės

Štai dvi lemputės – viena dar sveika, antroji – išskrosta. Matyti elektronikos plokštė ir pati dienos šviesos lempa. Iš jos galų išlindę laidžiukai sulenda į kontaktinius lizdus plokštėje. Jeigu būtų prilituota, būtų sunku uždaryti korpusą – svarbus kiekvienas laido centimetras!

Trafukas

Trafukas

Dažnai tokios technikos problema – išsipūtęs kondensatorius (tas cilindriukas). Jo viršuje yra įpjovos ir net neįgudusiai akiai matyti, kad kažkas ne taip. Tai akivaizdu net labai neįgudusiai akiai, nes net namų šeimininkei užsidega raudonas signalas pamačius išsipūtusius konservus. Tai čia tas pats dalykas ir tos dujos neleidžia normaliai veikti.

Plokštė

Plokštė

Tačiau išsipūtęs kondensatorius, deja, ne vienintelė problema. Čia pažymėjau sprogusias detales transformatoriaus plokštėje. Nesu specialistas, tai negaliu pasakyti, kas nusibaigė pirmiau – kondensatorius ar šios blusos, bet rezultatui ne taip ir svarbu. Deja, naudos maža ir detalių neprisirankiosiu. Lempa nedegė ne šiaip sau.

Save

Rodyk draugams

Kai pakyla Supermėnulis…

2016-11-17 parašė riccka

…jis irgi turi savo nematomąją pusę…

Save

Rodyk draugams

Iš diskusijos FB apie Astravo AE ir konservatorius

2016-07-12 parašė riccka

Konservatoriai pasidalijo savo nuogirdomis renkant parašus riboti energijos pirkimą iš Astravo AE. Kaip paminėjo komentatorė Giedrė, dažniausias komentaras buvo „nieko tai vis tiek nepakeis! Visi pasirašydami tarsi jautė pareigą tai pasakyti :) O aš vis pagalvodavau: o jei pavyks, ką tada žmonės sakys“. Taip jau yra, kad mes esame atsargūs ir nepatiklūs, pirma užplumpiname, paskui apverčiame ir pasižiūrime, ar pavojus didelis buvo, ar ne.

Tas dažniausias komentaras ir gali būti teisingiausias. Nebent įvyks kaip Brexito atveju. Batka mūsų parašų neišsigąs ir ateinančius 30-40 metų virš Vilniaus drieksis garų juosta (bet jos juk nereikią bijoti, patys konservatoriai taip prieš VAE referendŪmą sakė). O keitiklio mes patys nepasistatysime. 25 metų reikėjo, kad pasistatytume, k̶a̶d̶ g̶a̶l̶ė̶t̶u̶m̶e̶ e̶k̶s̶p̶o̶r̶t̶u̶o̶t̶i̶ s̶a̶v̶o̶ I̶g̶n̶a̶l̶i̶n̶o̶s̶ e̶l̶e̶k̶t̶r̶ą̶, tai dabar tiek pat reikės, idant atitaisytume sinusoidę… Taip, per 25 metus padaryta daug, bet daugiausiai į energijos paskirstymą, o ne jos gamybą. Kai 1990-aisiais kirto blokada, paskui viena, kita krizė pas mus ir pas kaimynus, jau galvojau, štai Landsbergis pasinaudos proga, bus politinė valia vietinėms jėgainėms, biokurui, saulės energetikai, alternatyva iškorijusioms šiluminėms trasoms ir kiauriems daugiabučiams. Deja, prireikė dar 20 metų. Per tą laiką nebetekom atominės (jei jau kam ji tokia svarbi) ir neišplėtojom lygiavertės alternatyvos.
Tai, ką daro Gudija, darytų bet kokia kita šalis, besirūpinanti savo interesais. Štai mums tokiu atveju, reikėtų statyti elektrinę prie Šventosios - jūra šalia, vyraujančios vėjo kryptys viską neštų link Švedijos, o tai dar pora šimtų (?) kilometrų dyka jūra, o ne apgyvendinta vietove. Štai ir Prancūzija įkalė užkratą į heksagono kampą, tolėliau nuo civilizacijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo pasienyje Katenome. Ne tik dėl galimos avarijos, kad kuo mažiau pakenktų savajai populiacijai, bet ir dėl šalimai esančių savų ir užsienio miestų Tryro, Liuksemburgo, Metzo, Tionvilio ir didelio buvusio pramoninio metalistų miesto Ešo.
Todėl mūsų interesas būtų rūpintis, kad tos statybos vyktų tvarkingai, nepažeidžiant saugumo reikalavimų, teikiant jiems visą mūsų turimą patirtį ir pagalbą. Nes kas iš to mūsų onoro, kai mes nepirksim, o vis tiek driokstelės?? Nepirksim mes, atsiras, kas pirks. Nemanau, kad Latvijai ir Estijai būtų baisus skirtumas iš kur pirkti. Nebent savo tiesa įtikintume ir juos.

Rodyk draugams

Depozitinė tara

2015-10-29 parašė riccka

Kaip visi daro, ir aš perku butelius su kokiu nors turiniu. Ką daryti turinį suvartojus? Su plastikiniais Liuksemburge viskas aišku, t.y. dedama į mėlynus maišus ir kraunami turtai kapitalistams, kurie gamina nemokamus mėlynus maišus tuos buteliams krauti ir „daugkartinius“ maišus prekybcentriams už 0.70 EUR. O ką daryti su stikline tara?

Yra keletas galimybių:

  1. Išmesti į žaliuosius konteinerius. Taip nieko nesusigrąžinsite, bet buteliais neužversite rūsio ir pataupysite nervus sau ir namiškiams;
  2. Pagaminti ką nors gražaus. Na, kiek žvakidžių, taurių, lempų stovų jums reikia, tai jau kitas klausimas. Esu matęs vitražų, sienų iš butelių, grindų iš butelių… viskas įspūdinga, bet ne visuose interjeruose ši galimybė yra įmanoma;
  3. Priduoti, atgauti pinigus ir nusipirkti tikrai tai, ko reikia. Tačiau čia yra kelios galimybės:
  • Galima priduoti pagal svorį, tačiau ne visose šalyse;
  • Priduoti kaip konkrečią tarą. Toliau rašysiu apie tai.

Viena iš depozito sistemų yra ta, kad perkant skystį, šalia nurodoma ir suma, kuri bus PRISKAIČIUOJAMA prie nurodytos kainos. Tai labai paprasta, kadangi šiaip perki tik tai, ką vartoji, o butelius grąžini ir pinigus atgauni. Tačiau tai veikia ne visada. Ant butelių būna atitinkamas žymėjimas ir priklausomai nuo to butelis vėliau keliauja į parduotuvę, kurioje pirkai, arba į žalią konteinerį. O kaip žinoti, jeigu nebeprisimeni? Daug kur nepriima butelių, kuriuos pirkai toje parduotuvėje, nes tinklas nesudaręs sutarties su produkcijos tiekėju dėl taros susigrąžinimo.

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Talpa Grąža Forma, pavadinimas
0,25 L 0,10 € consigne “Vichy” tipo butelis
0,33 L 0,10 € consigne “Steinie” tipo butelis

consigne “Vichy” tipo butelis

0,375 L 0,20 € consigne “Pusbutelis”
0,75 L 0,20 € consigne Butelis
Dėžė
24 buteliukai
arba
12 butelių
2,10 € Tuščia taros dėžė

Kadangi supirkimo automatuose skenuojamas brūkšninis kodas, JIE žino, kuris butelis yra superkamas, o aš, deja, ne. Todėl dabar mano tikslas ir yra rasti tuos kodus.

Kitas svarbus aspektas, kad daugelyje šalių depozito sistema ima mažinti apsukas. Pirmiausia, dėl ekologinių priežasčių. Transportuoti sunkų orą kainuoja brangiau, negu duženas, kurios užima mažai vietos. Be to, butelius reikia plauti, rūšiuoti, parengti fasuotojams ir perdirbėjams, tuo tarpu duženas apdoroti yra paprasčiau.

Ar plautumėte, nuiminėtumėte etiketę, vežtumėte butelį dėl 10 centų? Tikriausiai, kad ne. Todėl visas šis reikalas turi būti gerai suplanuotas. Speciali kelionė buteliams priduoti tikriausiai niekada neatsipirktų, nebent tai darytumėte pakeliui ar suderindami su kelione į parduotuvę.

(b.d.)

Rodyk draugams

Apie nedraugišką propagandą

2015-10-29 parašė riccka

Va čia dar apie TAI. Kažkodėl mintis apie vertybių krizę nepaleidžia manęs. Straipsnyje teigiama esą tai yra pripiršta propaganda, tačiau matyti tai, kas yra negerai tavo aplinkoje, šalyje, kontinente nebūtinai (ir dažniausiai nėra) priešiška propaganda, o tiesiog sveikas protas. Ir apie „trečią kelią” neišmąstyta iki galo. Nepriklausomybė būtent tai ir reiškia - nei Rytams, nei Vakarams. Kiek suprantu, būtent priklausymas kažkuriam blokui, savanoriškai ar ne, yra priklausomybė. Sakyti, kad tai yra nuvertinimas - neteisinga, nes būtent atvirkščiai, sakyti, kad Lietuva neišgyventų neutrali yra jos nuvertinimas. Didelė referendumo kartelė yra tautos nuvertinimas ir panašūs klausimai. Galbūt tai ir yra tiesa. Štai ir mano bičiuliai džiūgauja, ypač dėl referendumo, kad neišsilavinusiems ir įtakojamiems piliečiams kartelę reikėtų išvis užkelti, bet ar tai ir nėra demokratijos nuvertinimas. Taigi, ne viskas yra bipoliaru. Man vienodai, iš kur ateina gerieji pavyzdžiai, jeigu jie veikia ir žmonės yra sotūs ir laimingi. Moralumas šiuo atveju skirtingose pusėse tik daugiau ar mažiau pridengiamas, o iš esmės viskas yra tik pinigai. Taip žmonija gyvena jau kokius 6000 metų - ne moralės, o interesų ir pinigų vedama.

Rodyk draugams

Leftistai, komuniagos, antifa, liberastai, konservai, kapitalistai ir kiti

2015-10-27 parašė riccka

Bičiulis atsiuntė neblogą straipsnelį. Sukėlė minčių, kuriomis čia pasidalinsiu. Galvoju, kodėl taip yra, kad tarkim, JAV veiksmai yra kritikuojami, o pvz. Rusijos – nutylimi.
Tikriausiai todėl, kad spauda išryškina vieną ar kitą aspektą ar įvykį, ir natūralu, kad skaitytojai atitinkamai reaguoja. Tarkim, apie specialius Rusijos būtent ligoninių bombardavimus, tiesą sakant, nesu girdėjęs. Pačiu karu ne tiek domiuosi, matyt, tai ir reaguoju į tai, į ką dauguma reaguoja. Ir spėju, kad dauguma taip. Be to, prisipažinsiu, kad tokių žinių tikslu permetu akimis lietuviškus portalus, o pakomentuoju tai, kas „kyla” FB.
Kita problema, kad visi mes esame vieni leftistai, komuniagos, liberastai, konservai, kapitalistai (kol kas vienintelis normalus pavadinimas), o dar ir patvoriniai ir violetiniai. Ir aišku, kad visi kiti yra blogiečiai, ir kas be ko, negali būti jokių tarpinių variantų, ir jau neduokdie, kai požiūris pasikeičia priklausomai nuo situacijos ar atėjusios naujos informacijos. Na tai taip ir gyvenam.
Trečia problema, tikriausiai universali, kad iš gerų žmonių/organizacijų/aparatų tikimės, kad jie veiktų gerai. Tada nebūna apie ką kalbėti. Žinoma, tai klaidinga nepagirti žmogaus už tai, ką jis daro gerai, nors taip ir turi būti. Reikėtų įteikti prizą ir kokiam darbininkui, kad jis darbą dirba teisingai, bei organizacijai, kad tinkamai funkcionuoja. Tačiau kas būna - straipsniai apie avarijas, gedimus, žudynes, korupciją. Niekas neparašo apie ramią, teisingą konkrečios valdininkės darbo dieną, o kabinėjasi tik prie to, ko ji nepadarė.
Bijau, kad lygiai tas pats galioja ir atvirkščiai, su blogąja patirtimi. Visi žino, kas mūsų priešas, ir jis elgiasi gerai, kaip priešas gali elgtis. Jis atlieka savo priešišką funkciją gerai, todėl ir rašyti nėra apie ką. Ir manau, kad tai nėra papirkinėjimo, smegenų plovimo dalykas, o kažkas iš neurologijos srities - simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema (kiek ką nors iš to suprantu). Kai dirgiklis yra per ilgas, pojūtis atbukinamas, kad nepakenktų sveikam organizmui. Tai galioja ir informacijai.

Rodyk draugams

Krentančių lapų ramus šnaresys

2015-10-14 parašė riccka

Ruduo Liuksemburge

Ruduo Liuksemburge

Vakar palydėjau rudenį. Ruduo Liuksemburge, tikriausiai kaip ir Lietuvoje, nėra džiugus ir saulėtas. Bobų vasara, deja, palydėta, ir saulėtus savaitgalius pakeitė pilka dargana. Tačiau žvelgdamas į šį kaštoną, po vieną tyliai šnarant atsisveikinantį su susiraukšlėjusiais parudavusiais lapais, aš neliūdžiu. Nes žinau, kad šis ruduo bus kitoks.

Rodyk draugams